spusterti

spùsterti, -i (-na), -ėjo žr. spusterėti: 1. Alv. 2. Kap spùsterėjo jį liga, tai tik ką dasišaukė mirties Nč. 3. žr. spustelėti 4: Kap spusterė šaltis, ir užšalo diedas LTR(Vrn). 4. intr. greitai pabėgti, išsiskubinti: Kad spùstertau, su žvake nerastai Rod.